Šv. Mikalojaus stačiatikių jūrų katedra

Didinga, spindinti ir istorijų kupina – Šv. Mikalojaus stačiatikių jūrų katedra yra pagrindinė Karostos vizualinė ir dvasinė dominantė. Tai viena iš didžiausių ir puošniausių stačiatikių katedrų Latvijoje ir aukščiausias kupolinis pastatas visame Baltijos regione, kurios įspūdingi auksiniai kupolai ryškiai kontrastuoja su aplink pastatytais sovietinių laikų daugiaaukščiais blokiniais gyvenamaisiais namais.

Šventovės statyba prasidėjo 1901 metais pagal žymaus Sankt Peterburgo architekto Vasilijaus Kosiakovo projektą, o iškilmingoje kertinio akmens pašventinimo ceremonijoje dalyvavo pats Rusijos caras Nikolajus II su savo šeima ir didikais. Katedra buvo pastatyta Rusijos imperijos karinio jūrų laivyno reikmėms ir pašventinta 1903 metais.

Unikali architektūra ir konstrukcija

Katedra yra puikus XVII amžiaus Rusijos stačiatikių bažnyčių architektūros (bizantinio stiliaus) pavyzdys, tačiau ji turi unikalią inžinerinę ypatybę:

• Be atraminių kolonų: Tai unikali konstrukcija – katedros viduje nėra nė vienos kolonos! Statyboje architektas pirmą kartą panaudojo monolitinio betono liejimo metodą. Visą milžinišką penkių kupolų masę (simbolizuojančių Jėzų Kristų ir keturis apaštalus) laiko keturios susikertančios arkų skliautai.

• Šviesos ir erdvės gausa: Dėl kolonų nebuvimo ir didelių langų šventovės vidus yra nuostabiai erdvus ir šviesus, o pamaldos puikiai matomos iš bet kurios bažnyčios vietos.